Atsliūkino niūrus ruduo. Išskrido paukščiai, nubiro medžių lapai, gėles šalna pakando. Atrodo, kad suglumo net saulė – ji vis rečiau pažvelgia pro debesis. Žmonės panašūs į gamtą – gimsta, užauga, pasensta ir miršta, todėl prasminga, kad Vėlinės švenčiamos vėlų rudenį. Artėjant šiai šventei Akmenės Šeiminių namų globotiniai (rūpintiniai) iš pušies šakelių ir dirbtinių gėlių komponavo puokštes, ruošėsi lankyti artimųjų kapus. Lapkričio 1 dieną vykome į Naujosios Akmenės Stipirkių kapines, kuriose vaikai ant artimųjų kapų padėjo gėlių puokštes, uždegė žvakutes, kiekvienas savaip pasimeldė, prisiminimuose pabuvo kartu su Anapilin išėjusiais brangiausiais žmonėmis. Gera buvo pasivaikščioti po kapines ir mintimis susitikti su čia esančiais…
Individualios priežiūros darbuotoja Jūratė
