Akmenės rajono paramos šeimai centras vykdė projektą „Pabėgėlių iš Ukrainos priėmimas ir ankstyva integracija“ Nr. HOME/2022/AMIF/AG/EMAS/TF1/LT/0013, kuris skirtas prisidėti prie savivaldos lygmeniu vykdomos ankstyvosios trečiųjų valstybių piliečių integracijos. Projektas finansuojamas iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo priemonės „Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju“ lėšų.
Projekto metu buvo vykdoma vasaros stovykla „Mes kartu“, kurios veiklos skirtos vietos bendruomenės narių ir užsieniečių sutelktumui ir tarpusavio pasitikėjimui stiprinti. Liepos 24–28 dienomis stovykloje dalyvavo 17 vaikų, kurių amžius svyravo nuo 7 iki 12 metų. Veiklose dalyvavo Akmenės rajone gyvenantys vaikai, taip pat vaikai, atvykę iš karo siaubiamos Ukrainos.
Vaikams stovykloje praleistas laikas tapo puikia galimybe geriau pažinti mūsų šalį, kalbą, kultūrą ir tradicijas. Stovyklos metu vyko sėkminga vaikų adaptacija, integracija ir socializacija, gerėjo komunikaciniai gebėjimai, darbas komandoje.
Stovyklą pradėjome išvyka į Klaipėdoje esančią Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą. Gidė pasakojo apie jūreivių profesijos specifiką, aprodė mokyklą, surengė viktoriną ir visus apdovanojo. Mažieji smalsuoliai galėjo pavairuoti simuliacinį laivą ir nors trumpam pasijausti tikrais laivavedžiais! Dar nuvykome į Klaipėdos Šv. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčią. Mus pasitiko ten dirbantis klebonas kun. Mindaugas Šlaustas (kilęs iš mūsų krašto) ir papasakojo bažnyčios istoriją, diskutavo su vaikais apie tikėjimo džiaugsmą ir svarbą mūsų gyvenime. Vaikai turėjo galimybę pasidalinti mintimis apie dviejų šalių religinius papročius ir diskutuoti apie jų skirtumus.
Kitą dieną nuotykius vėl tęsėme Klaipėdoje: keltu kėlėmės į Smiltynę, aplankėme Lietuvos jūrų muziejų ir delfinariumą. Muziejuje pasigrožėję įvairiais jūros gyventojais ėjome žiūrėti delfinų ir jūros liūtų pasirodymų. Tas užburiantis vandens raibuliavimas, žmogaus ir žinduolio susikalbėjimas, gebėjimas dirbti komandoje dar kartą įrodė, kad bendravimui nereikia kalbos. Ir taip gera žvelgiant į vaikus jų akyse matyti sužibusią nuostabą bei pasigėrėjimą.
Trečią stovyklos dieną pasiekėme Mažeikių rajone esantį Urvikių kultūros centrą. Kultūros darbuotojai mus supažindino su senoviniais duonos kepimo papročiais, dalyvavome teatralizuotoje mokomojoje programoje „Duonos kelias“, kurioje buvome vaišinami senoviniais valgiais, dalyvavome duonos kepimo procese, duonos pagerbimo ritualuose. Vaikai ne tik stebėjo duonos kepimo procesą, bet ir jame dalyvavo: patys susiformavo užminkytos duonos kepalėlį, išsikepė ir iš užsiėmimo išsinešė savo duonelę. Kol duona kepė, buvome supažindinami su ilgu duonos keliu, – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo. Urvikių kultūros centre dar žaidėme senovinius lietuvių liaudies žaidimus ir skanavome žemaitiškų patiekalų. Kelionę tęsėme aplankydami Platelių dvaro sodyboje įrengtą Tradicinių amatų centrą, kuriame mokėmės senoviniu liejimo būdu gaminti žvakes iš natūralaus medumi kvepiančio bičių vaško. Sužinojome daug įdomių faktų, kaip senovėje žmonės apsirūpindavo šviesa. Įspūdžių kupiną dieną užbaigėme poilsiu prie ežero. Vaikai maudėsi, iškylavo ir žaidė įvairius žaidimus.
Kitą dieną ir vėl tęsėme nuotykius pajūryje. Kretingoje aplankėme Žiemos sodą, pasigrožėjome egzotiniais augalais, pamatėme bananų medį, kuris jau nokino vaisius. Apžiūrėję grafo J. Tiškevičiaus muziejų nuvykome į Palangos Gintaro muziejų. Jame jaunieji tyrinėtojai sužinojo apie gintaro susidarymą, pamatė daug unikalių gintaro dirbinių ir net galėjo pro padidinamuosius stiklus apžiūrėti pačius įdomiausius muziejaus turimus gintaro inkliuzų pavyzdžius. Dieną užbaigėme maudynėmis Baltijos jūros bangose, kurios taip nuramino po savaitės įspūdžių.
Paskutinę stovyklos dieną apsilankėme Kuršėnų etninės kultūros ir tradicinių amatų centre. Molio meistrai mums pasakojo, iš kur gaunamas molis, kokia buvo jo reikšmė senovės lietuvių buityje. Sužinoję, kaip gaminami moliniai indai, ir patys turėjome galimybę pasigaminti po gražų indelį. Atsisveikinę su molio meistrais vykome į Šiauliuose įsikūrusį Angelų muziejų, kuriame vaikščiojant gidė papasakojo vaikučiams, kad kiekvienas turime savo angelą sargą. Gidės padedami pasigaminome sau po angeliuką, kuris mus saugos. Po edukacijos muziejuje nuvykome prie žymiosios Šiaulių lapės. Vaikai žaidė, bendravo tarpusavyje, keitėsi telefono numeriais, nes visi jautė, kad stovykla netrukus baigsis. Pažinimų, atradimų ir nuotykių kupiną savaitę užbaigėme apsilankymu „Hesburger“ restorane.
Visą savaitę vaikų šurmulys netilo. Kiek daug kartu visko nuveikta: aplankytos skirtingos Lietuvos vietos, maudynės jūroje, susipažinimas su lietuviškomis tradicijomis, amatais, papročiais, aktyvus dalyvavimas edukacijose. Džiugu, kad kasdienėse išvykose, bendrose veiklose, patirtuose nuotykiuose vaikai susidraugavo ir patyrė daug džiaugsmo.
Akmenės rajono paramos šeimai centras
