Metus dažniausiai skaičiuojame prabėgusios vasaros įspūdžių gausa. Ir dabar, rudeniui dažant medžių lapus, belieka pasidžiaugti nuveiktais darbais. Jau ne vienerius metus organizuojame stovyklą „Aš galiu“. Ji skirta 12–16m. amžiaus Akmenės rajono vaikams. Pasirinkta būtent ši tikslinė grupė, nes tai amžius, kai gyvenimo pasirinkimai ir paslydimai gali nulemti tolesnį gyvenimo kelią. Stovyklos tikslas – ne tik pramogos, tačiau ir edukacija apie žalingų įpročių žalą ir pasekmes. Tačiau vien rimtais veidais vasaros nepajusi. Tad nerkime į saulės spinduliais pasipuošusius prisiminimus.
Anykščiai. Vienas iš daugiausia pramogų turinčių Lietuvos miestelių. Pirmoji vasaros pramoga – vasaros rogučių trasa ant Kalitos kalno. Kaip smagu lėkti nuo kalniuko, kai veido nekanda rūstus žiemos šaltis ir gali atvira gerkle mėgautis ekstremaliu nusileidimu. Pėdų jautrumą tikrinome Eko basų kojų take. Ir, žinoma, lankėmės medžių skulptūrų parke.Vasara dovanoja ir skaniausius pietus lauke, kur net duona skaniau valgosi. Tad kasdieniai piknikai tapo neatsiejama stovyklos dalimi.
Kitas Lietuvos taškas buvo Šiauliai. Pareigūnai pravedė edukacinę paskaitą apie priklausomybių kamuojamų žmonių gyvenimus ir sankcijas. Apžiūrėjome areštinę ir „paragavome“ tos slogios emocijos ir įspūdžių iš ten. Pravėdinti galveles vykome į batutų parką. Kaip ten buvo smagu! Įsivaizduokite, kai vietoj grindų – visur batutai, kiekvienas žingsnis tampa žaidimu. Dieną vainikavo picų edukacija Krakių restorane ant upės kranto. Kiekvienas pats pasigamino sau po puikią itališką picą.
Vasaros vėjai šį kartą nupūtė į Tauragės kraštą. Lankėmės Tauragės pilyje, muziejuje. Sužinojome apie miesto ir dvaro legendas. Buvo pasakojama apie partizanus. O po to sekė labai įdomi atrakcija – muziejus tamsoje. Stovyklautojai buvo apginkluoti žemėlapiais ir žibintuvėliais.Užduotys ir paieškos baigėsi greičiausiųjų apdovanojimais.
Laikas traukti į pajūrio pusę. Saldus sustojimas Kretingos muziejuje – saldainių gamybos edukacijoje. Sužinojome, kaip gimsta visų taip mėgstama karamelė.Ir, žinoma, savo rankomis šio saldėsio pasigaminome patys. Kad diena per daug neapsaltų, vykome į karinius bunkerius „Memel Nord“ prie Olando kepurės.Buvo pasakojama apie bunkerių paskirtį, aplinka alsavo istorija, o nuo pasakojimų kūnu pereidavo šiurpuliukai.Na, o dienos vinimi tapo vasaros sostinės – Palangos – pramogos ir linksmybės. Ledai, maudynės baltose bangose ir saulės blyksniai vandenyje.
Geltonu autobusiuku nuriedėjus į Šiaulius, maloniai pasitiko pasienio užkardos pareigūnai. Buvo rodoma medžiaga iš kasdienės pareigūnų veiklos. Išsižioję klausėmės, kaip pareigūnai atlieka savo užduotis, sulaikant asmenis, kertančius sieną. Keturkojis pareigūnas Amsius džiaugsmingai atliko savo tarnybines užduotis. Priklausę įdomių istorijų, vykome į Zoknių gaisrinę. Mus pasitiko pasitempę pareigūnai, kurie su šypsena atsakinėjo į visus klausimus. Aprodė senovinę ir šiuolaikinę techniką. Leido įlipti į keturių aukštų statybos konstrukciją, kur vyksta apmokymai. Daug kas iki pat viršaus lipti net nepasiryžo. Drąsiausi matavosi spec. rūbus. Rankose bandė išlaikyti milžiniškas hidraulines žirkles ir net pabandyti su jomis pasidarbuoti.
Lyg įspūdžių būtų maža, dienos, o gal net visos stovyklos vinimi tapo karinės pratybos. Kasmet tai – turbūt daugiausiai emocijų, komandinio darbo ir taktinių manevrų reikalaujanti pramoga.Įsivaizduokite, miško tankmėje vykdomos karinės užduotys, o galiausiai, žinoma, tradicinė košė.
Smagu stebėti, kaip pirmą kartą matydami vieni kitus, dienoms bėgant, svetimi tampa artimais. Žaidimai kelionės metu, dainos vietoj radijo imtuvo, nuotraukos ir pramogų aptarimai – ne tik smagi avantiūra, bet ir neišdildomi prisiminimai.
Individualios priežiūros darbuotojos Daiva ir Renata
